Gegužės 23–24 dienomis Radviliškio rajono trečiojo amžiaus universiteto savanoriai dalyvavo dviejų dienų išvykoje po Suvalkiją ir Dzūkiją – tai buvo ne tik poilsis, bet ir padėka savanoriams už neįkainojamą indėlį kuriant šviesesnę visuomenę. Savanoriai apsilankė Marijampolėje, kuri sužavėjo savo parkais, gatvės menu ir mažosiomis kačių skulptūromis, Veisiejuose susipažino su turtinga šio miesto istorija, pasivaikščiojo Vainežerio dvaro parke ir aplankė paminklą Emilijai Pliaterytei atminti, kuris yra bene vienintelis Europoje klūpančio karžygio paminklas, apsilankė Žuvinto biosferos rezervate, unikalioje, savo laiku labai modernioje Kurnėnų mokykloje, kurią 1936 metais įkūrė Amerikos lietuvis L. Radziukynas (visos medžiagos, reikalingos mokyklos statybai, išskyrus plytas ir čerpes, buvo atgabentos iš Amerikos), pasigrožėjo Nemuno vingiais nuo Balbieriškio atodangos, apsilankė Žalgirio parke, kuris įkurtas 1990 metais, minint Žalgirio mūšio 580-ąsias metines. O kaip gi be dzūkiškų bandų? Jų skanauta ant Nemuno kranto šalia Alytaus įsikūrusiame „Dzūkų dvare“.

„Radviliškio rajono trečiojo amžiaus universiteto savanoriai – gyvas pavyzdys, kaip duodami kitiems mes praturtėjame patys“, – sakė Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriaus vedėja Rita Vaigauskienė. Ji ir Radviliškio rajono TAU kuratorės Živilė Laurutienė ir Gailutė Toleikienė šioje kelionėje įteikė padėkas Radviliškyje, Šeduvoje ir Baisogaloje su TAU studentais dirbantiems savanoriams.
„Savanorystė – ne tik gražus gestas, ne tik pasidalijimas savo žiniomis ar gebėjimais. Tai – žmogų keičianti patirtis. Šilti žodžiai, nuoširdūs senjorų atsiliepimai ir šviesūs veidai keičia žmogų į gerąją pusę, tad labai džiaugiuosi, kad čia susirinkę tik geri žmonės, kuriems nuoširdžiai dėkojame už tai, ką jie daro“, – sakė R. Vaigauskienė.

Abipusė savanorystės nauda
„Esu čia todėl, kad manęs paprašė labai geri žmonės“, – į klausimą, kodėl jie savanoriauja, atsakė ne vienas TAU savanoris. Šie žodžiai slepia gilesnę tiesą – savanorystė prasideda kvietimu, bet tęsiasi dėl to, ką ji duoda pačiam savanoriui.
„Ta mano savanorystė labiau man pačiam reikalinga, nes man labai patinka žaisti stalo tenisą“, – atskleidžia kitas dalyvis, stalo teniso grupės vadovas. Šis paatviravimas – įrodymas, kad savanorystė nėra tik davimas, o abi puses – duodančią ir gaunančią – praturtinantis procesas. Juk savanorystės dvasia gimsta iš supratimo, kad pokyčiai paveiks ne tik tuos, kuriems padedame, bet ir mus pačius. Tai patvirtina ir moksliniai tyrimai – savanoriaujantys žmonės patiria didesnį pasitenkinimą gyvenimu, yra geresnės psichologinės savijautos, kuria stipresnius socialinius ryšius.

„Pasakė, kad reikia, aš dar spyriojausi, sakiau, kad laiko neturiu, o dabar, kai matau, kiek šokiai ir pasiruošimas senjorams džiaugsmo atneša, džiaugiuosi pati. Pavargau, bet pailsėsiu ir vėl kitais metais savanoriauti ateisiu“, – pasakoja viena iš savanorių. Tai – labai tradicinė savanorystės pradžios istorija: iš pradžių nenoriu, vėliau patiriu džiaugsmą ir noriu tęsti. Psichologai paaiškina, kad tai nutinka dėl teigiamų emocijų, kurias patiria žmonės, padėdami kitiems.
Bendruomenės šiluma ir jos reikšmė
„Man labai daug davė bendravimas su šviesiais žmonėmis“, – pasakoja savanorė, atskleidžianti dar vieną svarbų savanorystės aspektą. Šiuolaikiniame skubančiame pasaulyje žmonės vis dažniau jaučiasi izoliuoti, o savanorystė tampa tiltu, jungiančiu skirtingų kartų atstovus. „Ateina dar prieš valandą iki užsiėmimo, sėdi, kalbasi, džiaugsmais ir vargais pasidalija – labai reikia senyvo amžiaus žmonėms tokio bendravimo, pasibuvimo kartu“, – sako mankštą vedantis savanoris. Vienišumas, ypač paveikęs vyresniąją kartą, yra visos visuomenės psichinės sveikatos klausimas. Savanoriavimas įgauna naują prasmę, kai supranti, kad padedi kurti palaikančią, saugią erdvę, padedi atsiskleisti žmogiškumui.
Savanorystė nepriklauso nuo amžiaus
Radviliškio rajone TAU savanoriai savo studentams veda įvairius užsiėmimus: kompiuterinio raštingumo, anglų kalbos, augalininkystės ir daržininkystės, rankdarbių, dailės, keramikos, grožinės literatūros, turizmo, šokių, mankštos, jogos, šiaurietiško vaikščiojimo, dvasinio tobulėjimo, psichinės sveikatos tobulinimo ir net mirksėjimo (akių mankštos).
Šiais metais Radviliškio rajono Trečiojo amžiaus universitete savanoriavo net 51 žmonės: 17 Baisogaloje, 10 Šeduvoje ir 24 Radviliškyje. Šie skaičiai liudija ne tik savanorystės populiarumą, bet ir bendruomenės brandą.

„Kiti Lietuvos universitetai mūsų dažnai klausia, ką jūs pažadate žmonėms, kad jie ateina pas jus savanoriauti? Nežinau, ką mes pažadame, bet esame be galo dėkingi visiems savanoriaujantiems Trečiojo amžiaus universitete“, – sako Rita Vaigauskienė. Ypač džiugina tai, kad savanoriauja ne tik senjorai. Radviliškyje ir Šeduvoje kompiuterinio raštingumo kursus veda mokiniai, savanoriauja ir dirbantys žmonės. Tai rodo, kad savanorystės dvasia nepriklauso nuo amžiaus – ji gimsta iš noro dalytis tuo, ką moki, ir prisidėti prie bendro gėrio.
Savanorystė – prasminga veikla
Radviliškio rajono Trečiojo amžiaus universiteto patirtis atskleidžia universalią savanorystės tiesą – ji reikalinga ne tik dėl praktinės naudos, bet ir dėl dvasinės vertės. Savanorystė formuoja stipresnę, solidaresnę visuomenę, kurioje kiekvienas žmogus jaučiasi reikalingas ir vertingas.
Šiuolaikiniame individualizmo amžiuje savanorystė primena, kad laimė ir prasmė atsiranda ne iš to, ką gauname, bet iš to, ką duodame. Ji moko, kad tikroji gerovė gimsta iš bendrumo, o ne iš atsiskyrimo.
„Čia atėjus ne tik duodi, bet ir gauni be proto daug: gerų emocijų, pozityvo, susidomėjimo, šiltų žodžių. Žodžiu, dalinamės visi gerumu“, – šie vienos Radviliškio rajono TAU savanorės žodžiai puikiausiai apibūdina savanorystės esmę.
Savanorystė yra ne tik veikla, bet ir gyvenimo filosofija, grindžiama tarpusavio pagarba, empatija ir tikėjimu žmogaus gerumu. Ji primena, kad kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie geresnio pasaulio kūrimo – tiesiog dalindamasis tuo, ką turime ir mokame.
Radviliškio r. sav. ŠSPC SJNUS informacija ir nuotraukos