Menu Close

Konferencija „Literatūros kanonas. M. K. Sarbievijus“

2016 m. lapkričio 3 d. Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyrius, pasitelkęs į pagalbą Radviliškio rajono savivaldybės administraciją, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrių, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centrą bei Kelmės rajono savivaldybės Suaugusiųjų mokymo centrą, Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centre organizavo konferenciją „Literatūros kanonas. M. K. Sarbievijus“.

Konferencijos prisiminimais dalijasi Laisvida Vedeckienė, Radviliškio rajono Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijos lietuvių kalbos vyresnioji mokytoja:

Lapkričio 3 dieną nemažas būrys lituanistų ir istorikų dalyvavo respublikinėje konferencijoje „Literatūros kanonas. M. K. Sarbievijus“ Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centre. Tebesitęsiantis Vėlinių laikotarpis labai tiko pamąstymams apie egzistencinius dalykus, apie dvasines vertybes. Priartėti prie Baroko epochos dvasios renginio dalyviai galėjo klausydamiesi Dianos Tiškovaitės atliekamų barokinių kūrinių bei Arvydo Kavaliausko skaitomų M. K. Sarbievijaus eilėraščių lotynų ir lietuvių kalbomis. Renginio moderatorius VU lektorius, Vilniaus inžinerijos licėjaus lietuvių kalbos mokytojas metodininkas Kęstutis Bredelis pristatė konferencijos pranešėjus.

Apie M. K. Sarbievijaus įtaką nūdienai kalbėjo Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro direktorė Lina Mikalajūnaitė. Ji paaiškino, kodėl būtent tokiu vardu pavadintas Kražių kultūros centras.

VDU profesorė dr. Sigita Barniškienė sudomino M. K. Sarbievijaus amžininko, vokiečių Baroko poeto Simono Dacho kūryba. Visi galėjo pasiklausyti poeto mylimajai Taravos Anikei sukurtos giesmės.

KU docentas dr. Marijus Šidlauskas bandė aktualizuoti svarbiausią Lietuvos Baroko figūrą – M. K. Sarbievijų. Lektorius akcentavo šiuolaikinio žmogaus viešosios kultūros, kalbėjimo skurdą, tvirto dvasinio idealo nebuvimą, priešpastatydamas dvasiškai tvirtą M. K. Sarbievijaus asmenybę. Pasak M. Šidlausko, Sarbievijui nebuvo baisūs Laiko nuplaunantys vandenys, nes suprato, kaip prasmingai nugyventi dieną, mokėjo džiaugtis paprastais dalykais.

Dr. Viktorija Vaitkevičiūtė, VU bibliotekos darbuotoja, pristatė M. K. Sarbievijų kaip puikų pamokslininką, paanalizavo jo laidotuvių pamokslą „Maršalo lazda“, skirtą L. Sapiegai.

Pabaigoje kalbėjusi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja dr. Živilė Nedzinskaitė išsklaidė kai kuriuos mitus, sklandžiusius apie įžymų Baroko epochos poetą, pateikė įdomios medžiagos ir išprovokavo įdomią diskusiją.

Galiausiai renginys baigėsi įdomia ekskursija po M. K. Sarbievijaus kultūros centrą.

Dėkojame šios konferencijos iniciatorei Skirmantei Petraitienei.

Skip to content