Molėtų rajone dvi dienas trukusioje stovykloje liejosi emocijos, skambėjo juokas, o pasakiška rudenėjančios Labanoro girios erdvė prisipildė nuoširdaus bendravimo. Čia dviejų dienų M. K. Čiurlionio kūrybos įkvėptoje kūrybos ir sveikatingumo stovykloje „Miško simfonija“ įvairioms veikloms susibūrė Radviliškio, Joniškio ir Pakruojo trečiojo amžiaus universiteto lankytojai.
60 senjorų dvi dienas Labanoro girioje įsikūrusioje „Auksinės girios“ erdvėje piešė, pajuto spalvų terapinę, išlaisvinančią galią, minkė molį, statė gražiausius molinius miestus, pindami žolynus liejo savo emocijas, įkvėpė gydomosios miško galios miško terapijos užsiėmimuose. Stovyklos veiklose dalyvaujančius Radviliškio, Pakruojo ir Joniškio Trečiojo amžiaus universiteto studentus suvienijo noras išlaisvinti emocijas, siekis pašalinti nerimą, sveikatinti kūną ir sielą.
Esi vienišas, kamuoja nerimas? Veik ir būk aktyvesnis
Bendroms veikloms trijų rajonų senjorus pakvietė Radviliškio r. sav. švietimo ir sporto paslaugų centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriaus vykdomo projekto „Reikia turėti šviesos su savimi…“ /M. K. Čiurlionis/ koordinatoriai. Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija, lėšomis.
Pasak projekto koordinatorės Živilės Laurutienės, vyresnio amžiaus žmonių vienišumo, didėjančio nerimo, emocijų valdymo klausimai šiuo metu labai aktualūs. „Pastarieji treji metai didelei daliai pasaulio gyventojų buvo kupini nuolatinio nerimo. Patyrėme pandemiją, ekonominių sunkumų, visai šalia vyksta karas. Šios patirtys kelia stiprias emocijas, netgi psichikos sveikatos problemas, ypač vyresniems žmonėms, kurie vis labiau tampa vieniši, nebėra aktyvūs socialinio gyvenimo dalyviai. Jie lengviau psichologiškai pažeidžiami. Kuo žmogus aktyvesnis, kuo labiau domisi aplinkiniu pasauliu, įsitraukia į meno ir laisvalaikio veiklas, tuo jo emocinė sveikata geresnė. Gaila, bet kultūriniame gyvenime dalyvauja mažiau nei trečdalis šalies senjorų. Dažniausios atsiribojimo priežastys – neįdomu, trūksta laiko, prasta sveikata. Užuot dalyvavę renginiuose, jie mieliau renkasi likti namuose: žiūrėti televiziją, skaityti knygas, laikraščius. Įsitraukimas į tokius projektus kaip šis paįvairina senjorų kasdienybę, gerina jų emocinę būklę, suteikia galimybę pasirinkti jiems tinkamus būdus išsivaduoti iš vienišumo ir nerimo“, – sakė ji.
Dvi dienos prabėgo kaip sapnas
Iš pradžių stovykloje dalyvavusius senjorus išgąsdino organizatorių užmojis sudaryti tris atskiras grupeles iš visų rajonų, jiems norėjosi veiklose dalyvauti su draugais ir pažįstamais žmonėmis, bet vėliau, pajutę laisvę bendrauti, jie smagiai ir turiningai bendravo su kolegomis iš kaimyninių rajonų. „Manau, kad išėjimas iš komforto zonos ir dvi dienos, praleistos su žmonėmis iš kitos aplinkos, suteikė stovyklos dalyviams pasitikėjimo savo jėgomis, pamokė juos labiau įsiklausyti į šalia esančio žmogaus poreikius, pajusti šalia esančiojo emocijas“, – sakė Ž. Laurutienė. Nuoširdus bendravimas tiek su lektoriais, tiek su bendraminčiais iš kitų rajonų senjorus pakylėjo iki dangaus. „Nieko man nebeskauda, niekas man nebesisuka, galiu eiti ir daryti ką noriu“, „Turiu ir namie savo pievą, ir savo vištelių, bet čia, girioje, gamta kitokia, medžiai kiti“, „Labai nesinori namo išvažiuoti“, „Po mišką basomis nevaikščiojau nuo vaikystės, ačiū už sudarytą galimybę pasivaikščioti be jokių rūpesčių“, – kalbėjo senjorai.
Pasiklausius stovyklos veiklose dalyvavusių senjorų, paaiškėjo, kad didžiausią įspūdį jiems paliko miško maudynės – gydomąjį poveikį turintis ir skirtingus jutimo organus veikiantis bei kūrybiškumą skatinantis pasivaikščiojimas miške. Jie pasimokė būti tyloje, pailsėti nuo visuotinio triukšmo, pasisemti gydomosios miško galios. Po mišką senjorus vedžiojo miško maudynių gidė Akvilė Čemerytė.
Dailės terapijos užsiėmimuose senjorai savo emocijas liejo pasitelkdami spalvas, statė miestus iš molio. M. K. Čiurlionio spalvų ir garsų takais po terapinį spalvų pasaulį senjorus vedžiojo dailės terapijos lektorė Irena Baltiejienė.
Žolynų pynimo užsiėmimuose senjorai visas savo mintis supynė į gražiausius dirbinius iš lietuviškų pievų žolynų. Unikalios pynimo technikos mokė ir apie žolynų gydomąją galią pasakojo žolynų meistrė Gintvilė Giedraitienė (Giedražolė).
Ko išmokė dvi dienos miške?
Senjorai neliko skolingi. Jų atsiliepimai apie stovyklą šildė širdį tiek organizatoriams, tiek lektoriams. „Ačiū, norėtųsi, kad ši stovykla tęstųsi ne dvi, o keturias dienas“, „Labai daug išskirtinių pojūčių sužadino ši stovykla. Žmogus susimąstai, susikaupi, nurimsti“, – rašė jie.
„Svarbiausia – pasitikėti šalia esančiu“, „Svarbu mokėti priimti pagalbą“, „Supratau, kad svarbu būti dėkingam“, „Išmokau įsiklausyti į aplinką ir išgirsti garsus“, „Supratau, kaip pajusti vidinę ramybę ir pasiklausyti tylos: tiek aplinkos, tiek savo galvoje“, „Supratau, kad svarbu mokėti išklausyti kitą žmogų, nekomentuoti nepatikusių nuomonių“, „Išsivežu nepakartojamą bendrystės jausmą, savęs ieškojimo troškimą, ačiū už mokymą susikoncentruoti“, – tokie stovyklos dalyvių atsiliepimai glosto organizatorių širdis.
„Aptardami stovyklą, dalyviai pildė anketą ir rašė, ko jiems dar norėtųsi. Sužinojome, kad senjorams reikia daugiau fizinės, sportinės veiklos, maudynių ežere, fizinio kūno sveikatinimui skirtų procedūrų. Dvi veiklos buvo uždarose erdvėse, po kupolais, sėdint, tai kitą kartą tikrai reikės atsižvelgti į senjorų pageidavimus ir suorganizuoti daugiau pajudėjimų, pasivaikščiojimų miške“, – sakė Ž. Laurutienė.
Ši stovykla – projekto „Reikia turėti šviesos su savimi…“ /M. K. Čiurlionis/ renginys. Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija, lėšomis.
Daugiau stovyklos akimirkų čia.
Radviliškio r. sav. švietimo ir sporto paslaugų centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriaus informacija
Nuotr. autorė Asta Zavadskienė